286. Asmenys, pažeidę šias taisykles, atsako įstatymų nustatyta tvarka.
leer más...
Rodomi pranešimai su žymėmis KET. Rodyti visus pranešimus
Rodomi pranešimai su žymėmis KET. Rodyti visus pranešimus
XXXII. Papildomi saugaus eismo reikalavimai
| |284. Pareigūnai (asmenys), atsakingi už kelių, kelio statinių priežiūrą ir įrangą, privalo juos prižiūrėti taip, kad jų būklė atitiktų nustatytus eismo saugumo reikalavimus.
285. Jeigu dirbama kelyje ar prie kelio, atsakingi asmenys, darbininkai turi pasirūpinti, kad darbo vietos būtų pažymėtos reikiamais kelio ženklais, aptveriamaisiais ir nukreipiamaisiais įtaisais, o tamsiu paros metu arba esant blogam matomumui – ir signalinėmis šviesomis. Kelyje ne transporto priemonėse ar mechanizmuose esantys darbininkai privalo vilkėti ryškiaspalves įspėjamąsias liemenes.
leer más...
285. Jeigu dirbama kelyje ar prie kelio, atsakingi asmenys, darbininkai turi pasirūpinti, kad darbo vietos būtų pažymėtos reikiamais kelio ženklais, aptveriamaisiais ir nukreipiamaisiais įtaisais, o tamsiu paros metu arba esant blogam matomumui – ir signalinėmis šviesomis. Kelyje ne transporto priemonėse ar mechanizmuose esantys darbininkai privalo vilkėti ryškiaspalves įspėjamąsias liemenes.
XXXI. Reikalavimai transporto priemonėms
| |273. Eisme dalyvaujanti transporto priemonė turi atitikti Susisiekimo ministerijos arba Žemės ūkio ministerijos nustatytus techninius reikalavimus.
274. Eisme dalyvaujanti motorinė transporto priemonė ir jos priekaba (išskyrus nepritaikytas eismui keliais ar transportuojamas neregistruotas) turi būti su pritvirtintais tam skirtoje vietoje valstybinio numerio ženklais. Troleibusai turi būti su užrašytais registracijos numeriais.
275. Draudžiama eksploatuoti mopedus, motorines transporto priemones, priekabas ir puspriekabes, jeigu jie neįregistruoti, neatlikta jų valstybinė techninė apžiūra arba jie nustatytąja tvarka neapdrausti.
276. Draudžiama eksploatuoti automobilius, kurie pritaikyti eismui kairiąja kelio puse ir kurių vairas įtaisytas dešinėje pusėje (išskyrus įregistruotus Lietuvos Respublikoje iki 1993 m. gegužės 1 d. arba pagal konstrukciją bei įrangą skirtus specialioms darbo funkcijoms atlikti). Šis draudimas netaikomas laikinai (iki 90 dienų per metus) į Lietuvos Respubliką atvykusiems užsieniečiams, neturintiems leidimų laikinai apsigyventi arba nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje, taip pat Lietuvos Respublikos piliečiams, kurių nuolatinė gyvenamoji vieta yra užsienio valstybėje.
277. Nuo balandžio 10 d. iki lapkričio 1 d. draudžiama eksploatuoti transporto priemones su dygliuotomis padangomis.
278. Nuo lapkričio 10 d. iki balandžio 1 d. draudžiama eksploatuoti transporto priemones, kurių leidžiama maksimali masė ne didesnė kaip 3,5 t, su vasarinėmis padangomis.
279. Eisme dalyvaujančioje motorinėje transporto priemonėje (išskyrus motociklą be šoninės priekabos) turi būti avarinio sustojimo ženklas, gesintuvas ir pirmosios pagalbos rinkinys, ryškiaspalvė liemenė su šviesą atspindinčiais elementais arba atšvaitas.
280. Kiekviena eisme dalyvaujanti transporto priemonė, kurios konstrukcijoje yra numatyti saugos diržai (yra jų tvirtinimo vietos), turi būti su saugos diržais.
281. Transporto priemonėje draudžiama įrengti (turėti) greitį matuoti trukdančias arba greičio matavimo prietaisus fiksuojančias priemones ir daiktus.
282. Transporto priemone važiuoti draudžiama, jeigu:
282.1. neveikia pagrindinis stabdys (vairuotojas juo negali sustabdyti transporto priemonės);
282.2. neveikia vairo mechanizmas (vairuotojas negali juo valdyti transporto priemonės);
282.3. netvarkingas transporto priemonės ir priekabos sukabinimo įtaisas;
282.4. lyjant, sningant arba esant rūkui vairuotojo pusėje neveikia stiklo valytuvas;
282.5. tamsiu paros metu arba esant blogam matomumui nedega joks (artimųjų, rūko, tolimųjų šviesų) priekinis kairysis žibintas, o sugedus bent vienai galinei gabaritinei šviesai neveikia avarinė šviesos signalizacija arba transporto priemonės gale nėra pritvirtinto avarinio sustojimo ženklo.
283. Jeigu važiuojant atsiranda kitoks, negu nurodyta šių taisyklių 282 punkte, gedimas, dėl kurio transporto priemonė nebeatitinka Susisiekimo ministerijos nustatytų techninių reikalavimų, ir šio gedimo pašalinti neįmanoma, vairuotojui leidžiama važiuoti iki stovėjimo ar remonto vietos, laikantis reikiamo atsargumo.
leer más...
274. Eisme dalyvaujanti motorinė transporto priemonė ir jos priekaba (išskyrus nepritaikytas eismui keliais ar transportuojamas neregistruotas) turi būti su pritvirtintais tam skirtoje vietoje valstybinio numerio ženklais. Troleibusai turi būti su užrašytais registracijos numeriais.
275. Draudžiama eksploatuoti mopedus, motorines transporto priemones, priekabas ir puspriekabes, jeigu jie neįregistruoti, neatlikta jų valstybinė techninė apžiūra arba jie nustatytąja tvarka neapdrausti.
276. Draudžiama eksploatuoti automobilius, kurie pritaikyti eismui kairiąja kelio puse ir kurių vairas įtaisytas dešinėje pusėje (išskyrus įregistruotus Lietuvos Respublikoje iki 1993 m. gegužės 1 d. arba pagal konstrukciją bei įrangą skirtus specialioms darbo funkcijoms atlikti). Šis draudimas netaikomas laikinai (iki 90 dienų per metus) į Lietuvos Respubliką atvykusiems užsieniečiams, neturintiems leidimų laikinai apsigyventi arba nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje, taip pat Lietuvos Respublikos piliečiams, kurių nuolatinė gyvenamoji vieta yra užsienio valstybėje.
277. Nuo balandžio 10 d. iki lapkričio 1 d. draudžiama eksploatuoti transporto priemones su dygliuotomis padangomis.
278. Nuo lapkričio 10 d. iki balandžio 1 d. draudžiama eksploatuoti transporto priemones, kurių leidžiama maksimali masė ne didesnė kaip 3,5 t, su vasarinėmis padangomis.
279. Eisme dalyvaujančioje motorinėje transporto priemonėje (išskyrus motociklą be šoninės priekabos) turi būti avarinio sustojimo ženklas, gesintuvas ir pirmosios pagalbos rinkinys, ryškiaspalvė liemenė su šviesą atspindinčiais elementais arba atšvaitas.
280. Kiekviena eisme dalyvaujanti transporto priemonė, kurios konstrukcijoje yra numatyti saugos diržai (yra jų tvirtinimo vietos), turi būti su saugos diržais.
281. Transporto priemonėje draudžiama įrengti (turėti) greitį matuoti trukdančias arba greičio matavimo prietaisus fiksuojančias priemones ir daiktus.
282. Transporto priemone važiuoti draudžiama, jeigu:
282.1. neveikia pagrindinis stabdys (vairuotojas juo negali sustabdyti transporto priemonės);
282.2. neveikia vairo mechanizmas (vairuotojas negali juo valdyti transporto priemonės);
282.3. netvarkingas transporto priemonės ir priekabos sukabinimo įtaisas;
282.4. lyjant, sningant arba esant rūkui vairuotojo pusėje neveikia stiklo valytuvas;
282.5. tamsiu paros metu arba esant blogam matomumui nedega joks (artimųjų, rūko, tolimųjų šviesų) priekinis kairysis žibintas, o sugedus bent vienai galinei gabaritinei šviesai neveikia avarinė šviesos signalizacija arba transporto priemonės gale nėra pritvirtinto avarinio sustojimo ženklo.
283. Jeigu važiuojant atsiranda kitoks, negu nurodyta šių taisyklių 282 punkte, gedimas, dėl kurio transporto priemonė nebeatitinka Susisiekimo ministerijos nustatytų techninių reikalavimų, ir šio gedimo pašalinti neįmanoma, vairuotojui leidžiama važiuoti iki stovėjimo ar remonto vietos, laikantis reikiamo atsargumo.
XXIX. Mokymas vairuoti
| |258. Mokyti vairuoti motorinę transporto priemonę leidžiama, jeigu mokinys moka šias taisykles ir laikosi jų reikalavimų. Draudžiama mokytis vairuoti motorinę transporto priemonę nedalyvaujant turinčiam teisę mokyti asmeniui.
259. Pradėti mokyti vairuoti transporto priemonę leidžiama uždarose aikštelėse arba autodromuose. Keliuose mokyti vairuoti leidžiama tik tada, kai mokinys yra pakankamai įgudęs vairuoti. Mokyti vairuoti galima tik tuose keliuose, kuriuose to nėra uždraudę jų savininkai.
260. Mokyti vairuoti motorinę transporto priemonę keliuose turi teisę asmuo, atitinkantis vairavimo instruktoriui keliamus reikalavimus, kuriuos nustato Susisiekimo ministerija. Mokymo metu vairavimo instruktorius visada privalo su savimi turėti dokumentą, patvirtinantį, kad jis turi teisę mokyti vairuoti. Mokyti vairuoti keliuose šeimos narius, siekiančius įgyti teisę vairuoti B1 ar B kategorijų transporto priemones, leidžiama Susisiekimo ministerijos nustatyta tvarka.
261. Keliuose mokomas vairuoti motorinę transporto priemonę asmuo neturi būti daugiau kaip vieneriais metais jaunesnis negu nustatyto amžiaus, nuo kurio leidžiama vairuoti tą transporto priemonę.
262. Motorinės transporto priemonės ir transporto priemonių junginio, kuriais mokoma vairuoti, priekis ir galas turi būti paženklinti aiškiai matomais skiriamaisiais ženklais „M“, numatytais šių taisyklių 3 priede.
263. Vairavimo mokyklų mokomieji automobiliai papildomai turi būti paženklinti tokiais pat skiriamaisiais ženklais, įrengtais ant automobilio stogo (kabinos) ir apšviečiamais iš vidaus. Automobiliuose (D ir T kategorijos) apšviečiamas iš vidaus skiriamasis ženklas gali būti įrengtas tik salono viduje, už priekinio stiklo.
264. Mokant vairuoti, skiriamojo ženklo apšvietimas turi būti įjungtas.
265. Mokant vairuoti motociklą keliuose, tarp mokinio ir jį lydinčio vairavimo instruktoriaus turi būti palaikomas radijo ryšys. Be to, mokinys privalo vilkėti geltoną liemenę su šviesos atšvaitais bei skiriamuoju ženklu „M“ liemenės priekyje ir ant nugaros. Tokią pat liemenę privalo vilkėti ir vairavimo instruktorius, lydintis mokinį motociklu, tik su užrašu „VAIRAVIMO INSTRUKTORIUS“. Jeigu vairavimo instruktorius mokinį lydi automobiliu, automobilis turi būti paženklintas pagal šių taisyklių 3 priedo reikalavimus. Kitų transporto priemonių vairuotojams draudžiama įsiterpti tarp mokinio ir jį lydinčio instruktoriaus vairuojamų transporto priemonių.
266. (Neteko galios)
267. Vairavimo mokymui naudojamos motorinės transporto priemonės ir transporto priemonių junginiai turi atitikti tą kategoriją, kurios vairavimo teisę siekia įgyti mokinys. Periodiškai jiems turi būti atliekama valstybinė techninė apžiūra. Juose turi būti papildoma įranga, kurią nustato Susisiekimo ministerija.
268. Asmuo, kuris moko vairuoti, privalo laikytis vairuotojams nustatytų reikalavimų. Jis atsako už tai, kad mokymo metu būtų laikomasi šių taisyklių.
leer más...
259. Pradėti mokyti vairuoti transporto priemonę leidžiama uždarose aikštelėse arba autodromuose. Keliuose mokyti vairuoti leidžiama tik tada, kai mokinys yra pakankamai įgudęs vairuoti. Mokyti vairuoti galima tik tuose keliuose, kuriuose to nėra uždraudę jų savininkai.
260. Mokyti vairuoti motorinę transporto priemonę keliuose turi teisę asmuo, atitinkantis vairavimo instruktoriui keliamus reikalavimus, kuriuos nustato Susisiekimo ministerija. Mokymo metu vairavimo instruktorius visada privalo su savimi turėti dokumentą, patvirtinantį, kad jis turi teisę mokyti vairuoti. Mokyti vairuoti keliuose šeimos narius, siekiančius įgyti teisę vairuoti B1 ar B kategorijų transporto priemones, leidžiama Susisiekimo ministerijos nustatyta tvarka.
261. Keliuose mokomas vairuoti motorinę transporto priemonę asmuo neturi būti daugiau kaip vieneriais metais jaunesnis negu nustatyto amžiaus, nuo kurio leidžiama vairuoti tą transporto priemonę.
262. Motorinės transporto priemonės ir transporto priemonių junginio, kuriais mokoma vairuoti, priekis ir galas turi būti paženklinti aiškiai matomais skiriamaisiais ženklais „M“, numatytais šių taisyklių 3 priede.
263. Vairavimo mokyklų mokomieji automobiliai papildomai turi būti paženklinti tokiais pat skiriamaisiais ženklais, įrengtais ant automobilio stogo (kabinos) ir apšviečiamais iš vidaus. Automobiliuose (D ir T kategorijos) apšviečiamas iš vidaus skiriamasis ženklas gali būti įrengtas tik salono viduje, už priekinio stiklo.
264. Mokant vairuoti, skiriamojo ženklo apšvietimas turi būti įjungtas.
265. Mokant vairuoti motociklą keliuose, tarp mokinio ir jį lydinčio vairavimo instruktoriaus turi būti palaikomas radijo ryšys. Be to, mokinys privalo vilkėti geltoną liemenę su šviesos atšvaitais bei skiriamuoju ženklu „M“ liemenės priekyje ir ant nugaros. Tokią pat liemenę privalo vilkėti ir vairavimo instruktorius, lydintis mokinį motociklu, tik su užrašu „VAIRAVIMO INSTRUKTORIUS“. Jeigu vairavimo instruktorius mokinį lydi automobiliu, automobilis turi būti paženklintas pagal šių taisyklių 3 priedo reikalavimus. Kitų transporto priemonių vairuotojams draudžiama įsiterpti tarp mokinio ir jį lydinčio instruktoriaus vairuojamų transporto priemonių.
266. (Neteko galios)
267. Vairavimo mokymui naudojamos motorinės transporto priemonės ir transporto priemonių junginiai turi atitikti tą kategoriją, kurios vairavimo teisę siekia įgyti mokinys. Periodiškai jiems turi būti atliekama valstybinė techninė apžiūra. Juose turi būti papildoma įranga, kurią nustato Susisiekimo ministerija.
268. Asmuo, kuris moko vairuoti, privalo laikytis vairuotojams nustatytų reikalavimų. Jis atsako už tai, kad mokymo metu būtų laikomasi šių taisyklių.
XXX. Eismo dalyvių pareigos įvykus eismo įvykiui
| |269. Įvykus eismo įvykiui, su juo susijęs vairuotojas (eismo dalyvis) privalo:
269.1. nesukeldamas papildomo pavojaus, iškart sustoti, įjungti avarinę šviesos signalizaciją, pastatyti avarinio sustojimo ženklą;
269.2. pateikti asmens dokumentus, jeigu to reikalauja kiti eismo įvykio dalyviai;
269.3. jeigu eismo įvykyje sužeidžiamas arba žūva žmogus, pranešti apie tai policijai, pasilikti eismo įvykio vietoje ir laukti, kol atvažiuos policija, išskyrus tuos atvejus, kai policija jam leidžia palikti eismo įvykio vietą, jis turi suteikti pagalbą nukentėjusiam asmeniui arba jam pačiam turi būti suteikta pagalba;
269.4. (neteko galios)
270. Įvykus eismo įvykiui ne gyvenvietėje, jeigu iškviesti medicinos pagalbą nukentėjusiesiems arba nuvežti juos į gydymo įstaigą kitu transportu neįmanoma, vairuotojas privalo nugabenti nukentėjusiuosius į artimiausią gydymo įstaigą savo transporto priemone, ten pasakyti savo pavardę, transporto priemonės valstybinį numerį ir grįžti į eismo įvykio vietą.
271. Jeigu eismo įvykio metu žmonės nenukentėjo, o visi su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai sutaria vertindami jo aplinkybes, leidžiama palikti įvykio vietą ir nedelsiant vykti į policiją, prieš tai nubraižius eismo įvykio schemą (nurodžius joje šių taisyklių pažeidimą, jį padariusio asmens vardą ir pavardę) ir po ja pasirašius.
272. Su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai privalo iškart po jo nevartoti alkoholio ar kitų svaigiųjų medžiagų, kol įvykio vietoje nebus nustatytos ir ištirtos jo aplinkybės.
leer más...
269.1. nesukeldamas papildomo pavojaus, iškart sustoti, įjungti avarinę šviesos signalizaciją, pastatyti avarinio sustojimo ženklą;
269.2. pateikti asmens dokumentus, jeigu to reikalauja kiti eismo įvykio dalyviai;
269.3. jeigu eismo įvykyje sužeidžiamas arba žūva žmogus, pranešti apie tai policijai, pasilikti eismo įvykio vietoje ir laukti, kol atvažiuos policija, išskyrus tuos atvejus, kai policija jam leidžia palikti eismo įvykio vietą, jis turi suteikti pagalbą nukentėjusiam asmeniui arba jam pačiam turi būti suteikta pagalba;
269.4. (neteko galios)
270. Įvykus eismo įvykiui ne gyvenvietėje, jeigu iškviesti medicinos pagalbą nukentėjusiesiems arba nuvežti juos į gydymo įstaigą kitu transportu neįmanoma, vairuotojas privalo nugabenti nukentėjusiuosius į artimiausią gydymo įstaigą savo transporto priemone, ten pasakyti savo pavardę, transporto priemonės valstybinį numerį ir grįžti į eismo įvykio vietą.
271. Jeigu eismo įvykio metu žmonės nenukentėjo, o visi su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai sutaria vertindami jo aplinkybes, leidžiama palikti įvykio vietą ir nedelsiant vykti į policiją, prieš tai nubraižius eismo įvykio schemą (nurodžius joje šių taisyklių pažeidimą, jį padariusio asmens vardą ir pavardę) ir po ja pasirašius.
272. Su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai privalo iškart po jo nevartoti alkoholio ar kitų svaigiųjų medžiagų, kol įvykio vietoje nebus nustatytos ir ištirtos jo aplinkybės.
XXVIII. Motorinių transporto priemonių vilkimas
| |253. Velkamą standžia arba lanksčia vilktimi motorinę transporto priemonę vairuoti gali tik asmuo, turintis teisę ją vairuoti. Transporto priemonė, kurios vairo mechanizmas sugedęs, vežama užkelta ant vilkiko platformos ar priekabos.
254. Lanksčios vilkties ilgis turi būti nuo 4 m iki 6 m, ji turi būti pažymėta ryškiaspalvėmis vėliavėlėmis (skydeliais) arba turi būti ryškios spalvos ir ne siauresnė kaip 50 mm. Standi vilktis neturi būti ilgesnė kaip 4 metrų.
255. Velkamoji transporto priemonė bet kuriuo paros metu turi važiuoti su įjungta avarine šviesos signalizacija. Jeigu avarinės šviesos signalizacijos nėra arba ji neveikia, velkamosios transporto priemonės gale turi būti pritvirtintas avarinio sustojimo ženklas.
256. Velkančiosios transporto priemonės vairuotojas atsako už tai, kad būtų laikomasi šių taisyklių 253–255 ir 257 punktų reikalavimų.
257. Vilkti draudžiama:
257.1. tiek standžia, tiek lanksčia vilktimi transporto priemonę, kurios vairo mechanizmas sugedęs;
257.2. lanksčia vilktimi transporto priemonę per plikledį, taip pat transporto priemonę, kurios pagrindiniai stabdžiai sugedę;
257.3. tiek standžia, tiek lanksčia vilktimi transporto priemonę, be velkamosios transporto priemonės vairuotojo;
257.4. užkėlus velkamosios transporto priemonės dalį ant vežimėlio;
257.5. daugiau kaip vieną motorinę transporto priemonę;
257.6. motociklais be priekabos ir tokius motociklus.
leer más...
254. Lanksčios vilkties ilgis turi būti nuo 4 m iki 6 m, ji turi būti pažymėta ryškiaspalvėmis vėliavėlėmis (skydeliais) arba turi būti ryškios spalvos ir ne siauresnė kaip 50 mm. Standi vilktis neturi būti ilgesnė kaip 4 metrų.
255. Velkamoji transporto priemonė bet kuriuo paros metu turi važiuoti su įjungta avarine šviesos signalizacija. Jeigu avarinės šviesos signalizacijos nėra arba ji neveikia, velkamosios transporto priemonės gale turi būti pritvirtintas avarinio sustojimo ženklas.
256. Velkančiosios transporto priemonės vairuotojas atsako už tai, kad būtų laikomasi šių taisyklių 253–255 ir 257 punktų reikalavimų.
257. Vilkti draudžiama:
257.1. tiek standžia, tiek lanksčia vilktimi transporto priemonę, kurios vairo mechanizmas sugedęs;
257.2. lanksčia vilktimi transporto priemonę per plikledį, taip pat transporto priemonę, kurios pagrindiniai stabdžiai sugedę;
257.3. tiek standžia, tiek lanksčia vilktimi transporto priemonę, be velkamosios transporto priemonės vairuotojo;
257.4. užkėlus velkamosios transporto priemonės dalį ant vežimėlio;
257.5. daugiau kaip vieną motorinę transporto priemonę;
257.6. motociklais be priekabos ir tokius motociklus.
XXVII. Krovinių vežimas
| |246. Vežamo krovinio (keleivių) masė ir vienos ašies apkrova neturi būti didesnės už nustatytas tai transporto priemonei.
247. Krovinys transporto priemonėje turi būti padėtas, o prireikus – pritvirtintas ir uždengtas taip, kad:
247.1. neblogintų vairuotojui matomumo;
247.2. nepažeistų transporto priemonės stabilumo ir netrukdytų jos vairuoti;
247.3. neuždengtų išorinių šviesos prietaisų, šviesos atšvaitų, numerio, skiriamųjų ženklų ir duodamų signalų;
247.4. nekristų, nesivilktų, nekeltų triukšmo, neterštų kelio ir aplinkos;
247.5. nekeltų pavojaus žmonėms ar materialinėms vertybėms, negadintų kelio įrenginių ir techninių eismo reguliavimo priemonių.
248. Jeigu krovinio padėtis ir būklė transporto priemonėje neatitinka šių taisyklių 247 punkto reikalavimų, vairuotojas nedelsdamas privalo pašalinti trūkumus, o jeigu to padaryti negalima, – toliau nebevažiuoti.
249. Jeigu krovinys priekyje arba gale išsikiša už transporto priemonės gabaritų daugiau kaip 1 m arba jo šoninis kraštas bent kiek išsikiša už transporto priemonės šoninio gabarito, jis turi būti pažymėtas, kaip numatyta šių taisyklių 3 priede.
250. Transporto priemonių ar transporto junginių, kurių matmenys, masė su kroviniu ar be jo viršija Susisiekimo ministerijos nustatytus dydžius, vairuotojai privalo su savimi turėti Susisiekimo ministerijos ir savivaldybių nustatyta tvarka išduotą leidimą. Tokio leidimo nereikia velkant sugedusias transporto priemones į remonto ar stovėjimo vietą, taip pat žemės ūkio mašinoms ir mechanizmams šviesiu paros metu važiuojant iš vieno lauko į kitą, važiuojant į lauką ar grįžtant iš jo.
251. Vežant pavojingas medžiagas ir gaminius, įrašytus JTO Ekspertų komiteto sudarytame pavojingų medžiagų sąraše, turi būti laikomasi Europos sutarties dėl pavojingų krovinių tarptautinio vežimo keliais (ADR) ir kitų teisės aktų reikalavimų, reglamentuojančių pavojingų krovinių vežimą.
252. Draudžiama transporto priemone važiuoti toliau, kol nebus pašalinti pavojingų krovinių vežimo reikalavimų pažeidimai, keliantys pavojų žmonėms ir aplinkai.
leer más...
247. Krovinys transporto priemonėje turi būti padėtas, o prireikus – pritvirtintas ir uždengtas taip, kad:
247.1. neblogintų vairuotojui matomumo;
247.2. nepažeistų transporto priemonės stabilumo ir netrukdytų jos vairuoti;
247.3. neuždengtų išorinių šviesos prietaisų, šviesos atšvaitų, numerio, skiriamųjų ženklų ir duodamų signalų;
247.4. nekristų, nesivilktų, nekeltų triukšmo, neterštų kelio ir aplinkos;
247.5. nekeltų pavojaus žmonėms ar materialinėms vertybėms, negadintų kelio įrenginių ir techninių eismo reguliavimo priemonių.
248. Jeigu krovinio padėtis ir būklė transporto priemonėje neatitinka šių taisyklių 247 punkto reikalavimų, vairuotojas nedelsdamas privalo pašalinti trūkumus, o jeigu to padaryti negalima, – toliau nebevažiuoti.
249. Jeigu krovinys priekyje arba gale išsikiša už transporto priemonės gabaritų daugiau kaip 1 m arba jo šoninis kraštas bent kiek išsikiša už transporto priemonės šoninio gabarito, jis turi būti pažymėtas, kaip numatyta šių taisyklių 3 priede.
250. Transporto priemonių ar transporto junginių, kurių matmenys, masė su kroviniu ar be jo viršija Susisiekimo ministerijos nustatytus dydžius, vairuotojai privalo su savimi turėti Susisiekimo ministerijos ir savivaldybių nustatyta tvarka išduotą leidimą. Tokio leidimo nereikia velkant sugedusias transporto priemones į remonto ar stovėjimo vietą, taip pat žemės ūkio mašinoms ir mechanizmams šviesiu paros metu važiuojant iš vieno lauko į kitą, važiuojant į lauką ar grįžtant iš jo.
251. Vežant pavojingas medžiagas ir gaminius, įrašytus JTO Ekspertų komiteto sudarytame pavojingų medžiagų sąraše, turi būti laikomasi Europos sutarties dėl pavojingų krovinių tarptautinio vežimo keliais (ADR) ir kitų teisės aktų reikalavimų, reglamentuojančių pavojingų krovinių vežimą.
252. Draudžiama transporto priemone važiuoti toliau, kol nebus pašalinti pavojingų krovinių vežimo reikalavimų pažeidimai, keliantys pavojų žmonėms ir aplinkai.
XXV. Žmonių vežimas
| |232. Žmones vežti leidžiama tik tam skirtomis transporto priemonėmis ir tik pagal konstrukciją žmonėms skirtose vietose. Krovininio automobilio kėbule žmones vežti leidžiama tik pritaikius kėbulą žmonėms vežti.
233. Žmones vežančiame krovininio automobilio kėbule turi būti sėdynės, įtaisytos 15 cm žemiau borto viršutinio krašto. Sėdynės, esančios išilgai priekinio, galinio ir šoninių bortų, turi būti su tvirtais atlošais.
234. Krovininio automobilio kėbule leidžiama vežti tik ant sėdynių sėdinčius žmones. Vežamų žmonių neturi būti daugiau, negu įrengta sėdimų vietų. Krovininio automobilio kėbule draudžiama vežti vaikus iki 16 metų.
235. Vežti žmones krovininio automobilio kėbule, kuriame yra įrengimų (krovinių), leidžiama tik tada, kai įrengimai (kroviniai) yra atskirti nuo žmonių sienele arba patikimai pritvirtinti. Dengto krovininio automobilio kėbule žmones vežti leidžiama tik tada, kai keleiviai turi ryšį su vairuotoju ir prireikus gali duoti signalą sustoti.
236. Vežti žmonių grupes krovininio automobilio kėbule leidžiama vairuotojams, turintiems ne mažesnį kaip 3 metų tos kategorijos vairuotojo stažą, o kariniams vairuotojams – turintiems ne mažesnį kaip 6 mėnesių vairavimo stažą ir Krašto apsaugos ministerijos nustatyta tvarka išduotą pažymėjimą.
237. Ant vaikų (iki 16 metų) grupes vežančio autobuso priekio ir galo turi būti pritaisyti skiriamieji ženklai, numatyti šių taisyklių 3 priede. Vaikus vežančio autobuso (išskyrus mokyklinius autobusus), kuriame įrengta daugiau kaip 16 sėdimųjų vietų (neskaitant vairuotojo), salone turi būti ne mažiau kaip du suaugę (ne jaunesni kaip 21 metų) palydovai, o jeigu autobuse įrengta mažiau sėdimųjų vietų – vienas suaugęs palydovas, ne jaunesnis kaip 21 metų.
238. (Neteko galios)
239. Draudžiama:
239.1. vežti daugiau žmonių, negu numatyta transporto priemonės techninėje charakteristikoje;
239.2. vežti žmones taip, kad jie trukdytų vairuoti ir ribotų matomumą vairuotojui;
239.3. vežti motociklais (išskyrus priekaboje) vaikus iki 12 metų;
239.4. vežti žmones velkamame autobuse, troleibuse (išskyrus vairuotoją) ir velkamo krovininio automobilio kėbule. Jeigu velkamo automobilio priekis (galas) užkeliamas ant vilkiko ar vežimėlio, draudžiama žmonėms būti velkamos transporto priemonės kabinoje (salone) ir kėbule, o jeigu velkama transporto priemonė užkelta ant vilkiko – ir velkančios transporto priemonės kėbule;
239.5. vežti žmones krovininio automobilio kėbule (išskyrus šių taisyklių 232–236 punktuose nurodytus atvejus), krovininio motociklo kėbule, priekabose, prikabinamuose vasarnamiuose.
leer más...
233. Žmones vežančiame krovininio automobilio kėbule turi būti sėdynės, įtaisytos 15 cm žemiau borto viršutinio krašto. Sėdynės, esančios išilgai priekinio, galinio ir šoninių bortų, turi būti su tvirtais atlošais.
234. Krovininio automobilio kėbule leidžiama vežti tik ant sėdynių sėdinčius žmones. Vežamų žmonių neturi būti daugiau, negu įrengta sėdimų vietų. Krovininio automobilio kėbule draudžiama vežti vaikus iki 16 metų.
235. Vežti žmones krovininio automobilio kėbule, kuriame yra įrengimų (krovinių), leidžiama tik tada, kai įrengimai (kroviniai) yra atskirti nuo žmonių sienele arba patikimai pritvirtinti. Dengto krovininio automobilio kėbule žmones vežti leidžiama tik tada, kai keleiviai turi ryšį su vairuotoju ir prireikus gali duoti signalą sustoti.
236. Vežti žmonių grupes krovininio automobilio kėbule leidžiama vairuotojams, turintiems ne mažesnį kaip 3 metų tos kategorijos vairuotojo stažą, o kariniams vairuotojams – turintiems ne mažesnį kaip 6 mėnesių vairavimo stažą ir Krašto apsaugos ministerijos nustatyta tvarka išduotą pažymėjimą.
237. Ant vaikų (iki 16 metų) grupes vežančio autobuso priekio ir galo turi būti pritaisyti skiriamieji ženklai, numatyti šių taisyklių 3 priede. Vaikus vežančio autobuso (išskyrus mokyklinius autobusus), kuriame įrengta daugiau kaip 16 sėdimųjų vietų (neskaitant vairuotojo), salone turi būti ne mažiau kaip du suaugę (ne jaunesni kaip 21 metų) palydovai, o jeigu autobuse įrengta mažiau sėdimųjų vietų – vienas suaugęs palydovas, ne jaunesnis kaip 21 metų.
238. (Neteko galios)
239. Draudžiama:
239.1. vežti daugiau žmonių, negu numatyta transporto priemonės techninėje charakteristikoje;
239.2. vežti žmones taip, kad jie trukdytų vairuoti ir ribotų matomumą vairuotojui;
239.3. vežti motociklais (išskyrus priekaboje) vaikus iki 12 metų;
239.4. vežti žmones velkamame autobuse, troleibuse (išskyrus vairuotoją) ir velkamo krovininio automobilio kėbule. Jeigu velkamo automobilio priekis (galas) užkeliamas ant vilkiko ar vežimėlio, draudžiama žmonėms būti velkamos transporto priemonės kabinoje (salone) ir kėbule, o jeigu velkama transporto priemonė užkelta ant vilkiko – ir velkančios transporto priemonės kėbule;
239.5. vežti žmones krovininio automobilio kėbule (išskyrus šių taisyklių 232–236 punktuose nurodytus atvejus), krovininio motociklo kėbule, priekabose, prikabinamuose vasarnamiuose.
XXIII. Neįgaliųjų transporto priemonių eismas
| |225. Vairuotojui, vairuojančiam transporto priemonę, kuri pažymėta skiriamuoju ženklu „Neįgalusis“, leidžiama:
225.1. įvažiuoti į zoną, pažymėtą kelio ženklais „Eismas draudžiamas“ ir „Motorinio transporto eismas draudžiamas“;
225.2. stovėti ilgiau, negu leidžiama, vietose, kur stovėjimo laikas apribotas;
225.3. sustoti ir stovėti kelio ženklų „Sustoti draudžiama“, „Stovėti draudžiama“ galiojimo zonoje ir (arba) ties nubrėžtomis prie važiuojamosios dalies krašto 1.4 ar 1.9 ženklinimo linijomis.
226. Vežimėliais neįgaliesiems leidžiama važiuoti dešiniuoju važiuojamosios dalies pakraščiu (nesvarbu ar yra kelkraštis, šaligatvis, pėsčiųjų takas).
leer más...
225.1. įvažiuoti į zoną, pažymėtą kelio ženklais „Eismas draudžiamas“ ir „Motorinio transporto eismas draudžiamas“;
225.2. stovėti ilgiau, negu leidžiama, vietose, kur stovėjimo laikas apribotas;
225.3. sustoti ir stovėti kelio ženklų „Sustoti draudžiama“, „Stovėti draudžiama“ galiojimo zonoje ir (arba) ties nubrėžtomis prie važiuojamosios dalies krašto 1.4 ar 1.9 ženklinimo linijomis.
226. Vežimėliais neįgaliesiems leidžiama važiuoti dešiniuoju važiuojamosios dalies pakraščiu (nesvarbu ar yra kelkraštis, šaligatvis, pėsčiųjų takas).
XXII. Maršrutinių transporto priemonių pirmenybė
| |222. Gyvenvietėje vairuotojai privalo duoti kelią maršrutinei transporto priemonei, pradedančiai važiuoti iš pažymėtos stotelės.
223. Prieš pradėdamas važiuoti iš stotelės, maršrutinės transporto priemonės vairuotojas turi įsitikinti, kad jam duodamas kelias.
224. Kelyje, pažymėtame ženklais „Juosta maršrutiniam transportui“, „Kelias su juosta maršrutinio transporto priemonėms“ ir (arba) ženklinimo linijomis „A“, kitoms transporto priemonėms važiuoti šia juosta ir sustoti joje draudžiama, išskyrus dviračius ir mopedus. Tačiau jeigu ši juosta, skirta važiuoti maršrutiniam transportui ta pačia kryptimi, yra dešiniajame važiuojamosios dalies krašte ir nėra atskirta ištisine ženklinimo linija, į dešinę sukantys arba apvažiuojantys sustojusią į kairę sukti transporto priemonę vairuotojai privalo persirikiuoti į šią juostą.
leer más...
223. Prieš pradėdamas važiuoti iš stotelės, maršrutinės transporto priemonės vairuotojas turi įsitikinti, kad jam duodamas kelias.
224. Kelyje, pažymėtame ženklais „Juosta maršrutiniam transportui“, „Kelias su juosta maršrutinio transporto priemonėms“ ir (arba) ženklinimo linijomis „A“, kitoms transporto priemonėms važiuoti šia juosta ir sustoti joje draudžiama, išskyrus dviračius ir mopedus. Tačiau jeigu ši juosta, skirta važiuoti maršrutiniam transportui ta pačia kryptimi, yra dešiniajame važiuojamosios dalies krašte ir nėra atskirta ištisine ženklinimo linija, į dešinę sukantys arba apvažiuojantys sustojusią į kairę sukti transporto priemonę vairuotojai privalo persirikiuoti į šią juostą.
XXI. Eismas gyvenamojoje zonoje
| |218. Pėstiesiems leidžiama vaikščioti važiuojamąja dalimi visoje gyvenamojoje zonoje, tačiau jie neturi trukdyti transporto priemonių eismui be reikalo. Gyvenamojoje zonoje pėstieji turi pirmumo teisę prieš transporto priemones.
219. Gyvenamojoje zonoje draudžiama:
219.1. važiuoti didesniu kaip 20 km/h greičiu;
219.2. stovėti įjungus transporto priemonės variklį;
219.3. palikti stovėti didesnės kaip 3,5 t leidžiamos maksimalios masės krovininius automobilius, daugiau kaip 12 sėdimų vietų autobusus, taip pat traktorius ir jų priekabas;
219.4. mokyti vairuoti.
220. Transporto priemonės vairuotojas, įvažiuodamas į kelią iš gyvenamosios zonos, privalo duoti kelią juo artėjančioms transporto priemonėms.
221. Šio skyriaus reikalavimai taip pat taikomi daugiabučių gyvenamųjų namų kiemuose ir uždarose teritorijose.
leer más...
219. Gyvenamojoje zonoje draudžiama:
219.1. važiuoti didesniu kaip 20 km/h greičiu;
219.2. stovėti įjungus transporto priemonės variklį;
219.3. palikti stovėti didesnės kaip 3,5 t leidžiamos maksimalios masės krovininius automobilius, daugiau kaip 12 sėdimų vietų autobusus, taip pat traktorius ir jų priekabas;
219.4. mokyti vairuoti.
220. Transporto priemonės vairuotojas, įvažiuodamas į kelią iš gyvenamosios zonos, privalo duoti kelią juo artėjančioms transporto priemonėms.
221. Šio skyriaus reikalavimai taip pat taikomi daugiabučių gyvenamųjų namų kiemuose ir uždarose teritorijose.
XX. Eismas automagistralėse ir greitkeliuose
| |217. Keliuose, pažymėtuose ženklais „Automagistralė“ ar ,,Automobiliams skirtas kelias“, draudžiama:
217.1. eiti pėstiesiems, vadelioti, varyti gyvulius, joti, važiuoti dviračiais, mopedais ir visomis kitomis transporto priemonėmis, išskyrus automobilius, motociklus ir automobilius su priekabomis, taip pat važiuoti automobiliais ar automobiliais su priekabomis, kurių maksimalus konstrukcinis greitis arba greitis dėl jų techninės būklės mažesnis kaip 60 km/h;
217.2. sustoti (stovėti), išskyrus specialiai tam skirtas aikšteles;
217.3. apsisukti (išskyrus kelio ženklais ir ženklinimu pažymėtose apsisukimo vietose) arba važiuoti atbulam;
217.4. įvažiuoti į automagistralę ar greitkelį arba išvažiuoti iš jų tam neskirtose vietose;
217.5. (neteko galios)
217.6. rengti sporto varžybas, eitynes, kitokius renginius.
leer más...
217.1. eiti pėstiesiems, vadelioti, varyti gyvulius, joti, važiuoti dviračiais, mopedais ir visomis kitomis transporto priemonėmis, išskyrus automobilius, motociklus ir automobilius su priekabomis, taip pat važiuoti automobiliais ar automobiliais su priekabomis, kurių maksimalus konstrukcinis greitis arba greitis dėl jų techninės būklės mažesnis kaip 60 km/h;
217.2. sustoti (stovėti), išskyrus specialiai tam skirtas aikšteles;
217.3. apsisukti (išskyrus kelio ženklais ir ženklinimu pažymėtose apsisukimo vietose) arba važiuoti atbulam;
217.4. įvažiuoti į automagistralę ar greitkelį arba išvažiuoti iš jų tam neskirtose vietose;
217.5. (neteko galios)
217.6. rengti sporto varžybas, eitynes, kitokius renginius.
XIX. Važiavimas per geležinkelių pervažas
| |211. Įvažiuodamas į geležinkelio pervažą ir važiuodamas per ją, vairuotojas privalo vadovautis ženklais, ženklinimu, užtvaro padėtimi, šviesoforų ir pervažos budėtojų (reguliuotojų) signalais.
212. Geležinkelio pervažoje vairuotojas privalo duoti kelią artėjančiai bėginei transporto priemonei.
213. Praleisdamas artėjančią bėginę transporto priemonę, taip pat tuomet, kai važiuoti per pervažą draudžiama, vairuotojas privalo sustoti prieš „Stop“ liniją, kelio ženklą „Važiuoti nesustojus draudžiama“, šviesoforą, pakeliamąjį užtvarą, o jeigu jų nėra – ne arčiau kaip 10 m atstumu nuo pirmojo bėgio. Prieš pradėdamas važiuoti vairuotojas privalo įsitikinti, kad prie pervažos neartėja bėginė transporto priemonė.
214. Transporto priemonei priverstinai sustojus pervažoje, vairuotojas privalo nedelsdamas išlaipinti žmones, imtis visų veiksmų transporto priemonei iš pervažos patraukti ir duoti signalus artėjančios bėginės transporto priemonės mašinistui. Stabdymo signalu laikomas rankos sukimas ratu (dieną – su ryškiaspalve skepeta arba kitu gerai matomu daiktu, o naktį – su fakelu arba žibintu).
215. Transporto priemonėms (kitoms savaeigėms mašinoms), kurių plotis didesnis kaip 5 m arba aukštis nuo kelio paviršiaus didesnis kaip 4,5 m (su kroviniu arba be jo), važiuoti per pervažą leidžiama tik gavus geležinkelio savininko leidimą.
216. Vairuotojui draudžiama:
216.1. važiuoti per geležinkelį tam neskirtose vietose;
216.2. apvažiuoti kitas transporto priemones, kurios sustojo prieš pervažą praleisti bėginės transporto priemonės;
216.3. įvažiuoti į pervažą, kai užtvaras nuleistas arba pradeda leistis, savavališkai pakelti užtvarą arba jį apvažiuoti;
216.4. įvažiuoti į pervažą, jeigu už jos yra kliūtis, kuri verstų vairuotoją sustoti pervažoje;
216.5. gabenti per pervažą specialiai transportuoti neparengtas žemės ūkio, kelių, statybos ir kitas mašinas, jeigu tai galėtų pakenkti pervažos įrangai.
leer más...
212. Geležinkelio pervažoje vairuotojas privalo duoti kelią artėjančiai bėginei transporto priemonei.
213. Praleisdamas artėjančią bėginę transporto priemonę, taip pat tuomet, kai važiuoti per pervažą draudžiama, vairuotojas privalo sustoti prieš „Stop“ liniją, kelio ženklą „Važiuoti nesustojus draudžiama“, šviesoforą, pakeliamąjį užtvarą, o jeigu jų nėra – ne arčiau kaip 10 m atstumu nuo pirmojo bėgio. Prieš pradėdamas važiuoti vairuotojas privalo įsitikinti, kad prie pervažos neartėja bėginė transporto priemonė.
214. Transporto priemonei priverstinai sustojus pervažoje, vairuotojas privalo nedelsdamas išlaipinti žmones, imtis visų veiksmų transporto priemonei iš pervažos patraukti ir duoti signalus artėjančios bėginės transporto priemonės mašinistui. Stabdymo signalu laikomas rankos sukimas ratu (dieną – su ryškiaspalve skepeta arba kitu gerai matomu daiktu, o naktį – su fakelu arba žibintu).
215. Transporto priemonėms (kitoms savaeigėms mašinoms), kurių plotis didesnis kaip 5 m arba aukštis nuo kelio paviršiaus didesnis kaip 4,5 m (su kroviniu arba be jo), važiuoti per pervažą leidžiama tik gavus geležinkelio savininko leidimą.
216. Vairuotojui draudžiama:
216.1. važiuoti per geležinkelį tam neskirtose vietose;
216.2. apvažiuoti kitas transporto priemones, kurios sustojo prieš pervažą praleisti bėginės transporto priemonės;
216.3. įvažiuoti į pervažą, kai užtvaras nuleistas arba pradeda leistis, savavališkai pakelti užtvarą arba jį apvažiuoti;
216.4. įvažiuoti į pervažą, jeigu už jos yra kliūtis, kuri verstų vairuotoją sustoti pervažoje;
216.5. gabenti per pervažą specialiai transportuoti neparengtas žemės ūkio, kelių, statybos ir kitas mašinas, jeigu tai galėtų pakenkti pervažos įrangai.
XVIII. Važiavimas per sankryžas
| |196. Nelygiareikšmių kelių sankryžoje šalutiniu keliu važiuojantis vairuotojas privalo duoti kelią transporto priemonėms, artėjančioms prie sankryžos pagrindiniu keliu.
197. Lygiareikšmių kelių sankryžoje vairuotojas privalo duoti kelią iš dešinės artėjančioms transporto priemonėms.
198. Tuo atveju, kai sankryžoje keičiasi pagrindinio kelio kryptis, pagrindiniu keliu važiuojantys vairuotojai vieni kitų atžvilgiu turi laikytis važiavimo per lygiareikšmių kelių sankryžas taisyklių. Šių taisyklių vieni kitų atžvilgiu turi laikytis ir vairuotojai, važiuojantys šalutiniais keliais.
199. Sukdamas į kairę (apsisukdamas), vairuotojas privalo duoti kelią transporto priemonėms, važiuojančioms lygiareikšmiu keliu priešinga kryptimi tiesiai arba į dešinę, o sankryžoje, kur važiavimo kryptimi yra ne daugiau kaip viena eismo juosta, – ir transporto priemonėms, lenkiančioms pagrindiniame kelyje.
200. Sukdamas sankryžoje į kairę arba į dešinę, vairuotojas privalo duoti kelią visiems eismo dalyviams, kertantiems važiuojamąją dalį, į kurią suka.
201. Jeigu vairuotojas negali nustatyti, kokia kelio danga, o pirmumo ženklų nėra, jis turi elgtis taip, lyg važiuotų šalutiniu keliu.
202. Draudžiama įvažiuoti į važiuojamųjų dalių sankirtą, jeigu joje ar už jos yra kliūtis, kuri priverstų vairuotoją sustoti sankryžoje ir trukdyti kitų transporto priemonių eismą.
203. Įsijungus leidžiamajam šviesoforo signalui, vairuotojas privalo duoti kelią transporto priemonėms, išvažiuojančioms iš sankryžos važiuojamųjų dalių sankirtos numatyta kryptimi (jeigu manevras pradėtas, kai jų krypties signalas buvo leidžiamasis), ir praleisti baigiančius pereiti važiuojamąją dalį pėsčiuosius.
204. Vairuotojui, įvažiavusiam į važiuojamųjų dalių sankirtą pagal leidžiamąjį šviesoforo signalą, leidžiama važiuoti numatyta kryptimi, kad ir koks būtų šviesoforo signalas išvažiuojant iš sankryžos. Tačiau jeigu sankryžoje prieš pakeliui esančius šviesoforus yra „Stop“ linija (ženklas „Stop“ linija“), vairuotojas turi paisyti kiekvieno šviesoforo signalo.
205. Važiuodamas kryptimi, kurią rodo rodyklė, įjungta papildomoje šviesoforo sekcijoje kartu su geltonu arba raudonu signalu, vairuotojas privalo duoti kelią iš kitų krypčių pagal leidžiamąjį šviesoforo signalą važiuojančioms transporto priemonėms.
206. Sankryžoje, kurioje eismas reguliuojamas šviesoforu su papildoma sekcija, vairuotojas, važiuojantis juosta, iš kurios suka, turi važiuoti toliau įjungtos rodyklės nurodyta kryptimi, jeigu sustojęs jis sutrukdytų kitų ta pačia juosta važiuojančių paskui jį transporto priemonių eismui.
207. Esant draudžiamajam šviesoforo ar reguliuotojo signalui, vairuotojas privalo sustoti prieš „Stop“ liniją, o jeigu jos nėra – prieš šviesoforą, kertamą važiuojamąją dalį, pėsčiųjų perėją taip, kad nekliudytų transporto ir pėsčiųjų eismui.
208. Vairuotojui, kuris užsidegus geltonam šviesoforo signalui arba reguliuotojui pakėlus ranką aukštyn galėtų sustoti šių taisyklių 207 punkte nurodytose vietose tik staigiai stabdydamas, leidžiama važiuoti toliau.
209. Vairuotojas privalo vadovautis reguliuotojo signalais bei nurodymais net ir tuo atveju, jeigu jie prieštarautų šviesoforo signalams, kelio ženklams ir ženklinimo linijoms.
210. Kai eismas reguliuojamas šviesoforu, vairuotojas privalo vadovautis šviesoforo signalais, kad ir kokie būtų važiavimo pirmenybę nurodantys kelio ženklai. Jeigu šviesoforas išjungtas arba įjungtas geltonas mirksintis jo signalas, vairuotojas turi vadovautis kelio ženklais.
leer más...
197. Lygiareikšmių kelių sankryžoje vairuotojas privalo duoti kelią iš dešinės artėjančioms transporto priemonėms.
198. Tuo atveju, kai sankryžoje keičiasi pagrindinio kelio kryptis, pagrindiniu keliu važiuojantys vairuotojai vieni kitų atžvilgiu turi laikytis važiavimo per lygiareikšmių kelių sankryžas taisyklių. Šių taisyklių vieni kitų atžvilgiu turi laikytis ir vairuotojai, važiuojantys šalutiniais keliais.
199. Sukdamas į kairę (apsisukdamas), vairuotojas privalo duoti kelią transporto priemonėms, važiuojančioms lygiareikšmiu keliu priešinga kryptimi tiesiai arba į dešinę, o sankryžoje, kur važiavimo kryptimi yra ne daugiau kaip viena eismo juosta, – ir transporto priemonėms, lenkiančioms pagrindiniame kelyje.
200. Sukdamas sankryžoje į kairę arba į dešinę, vairuotojas privalo duoti kelią visiems eismo dalyviams, kertantiems važiuojamąją dalį, į kurią suka.
201. Jeigu vairuotojas negali nustatyti, kokia kelio danga, o pirmumo ženklų nėra, jis turi elgtis taip, lyg važiuotų šalutiniu keliu.
202. Draudžiama įvažiuoti į važiuojamųjų dalių sankirtą, jeigu joje ar už jos yra kliūtis, kuri priverstų vairuotoją sustoti sankryžoje ir trukdyti kitų transporto priemonių eismą.
203. Įsijungus leidžiamajam šviesoforo signalui, vairuotojas privalo duoti kelią transporto priemonėms, išvažiuojančioms iš sankryžos važiuojamųjų dalių sankirtos numatyta kryptimi (jeigu manevras pradėtas, kai jų krypties signalas buvo leidžiamasis), ir praleisti baigiančius pereiti važiuojamąją dalį pėsčiuosius.
204. Vairuotojui, įvažiavusiam į važiuojamųjų dalių sankirtą pagal leidžiamąjį šviesoforo signalą, leidžiama važiuoti numatyta kryptimi, kad ir koks būtų šviesoforo signalas išvažiuojant iš sankryžos. Tačiau jeigu sankryžoje prieš pakeliui esančius šviesoforus yra „Stop“ linija (ženklas „Stop“ linija“), vairuotojas turi paisyti kiekvieno šviesoforo signalo.
205. Važiuodamas kryptimi, kurią rodo rodyklė, įjungta papildomoje šviesoforo sekcijoje kartu su geltonu arba raudonu signalu, vairuotojas privalo duoti kelią iš kitų krypčių pagal leidžiamąjį šviesoforo signalą važiuojančioms transporto priemonėms.
206. Sankryžoje, kurioje eismas reguliuojamas šviesoforu su papildoma sekcija, vairuotojas, važiuojantis juosta, iš kurios suka, turi važiuoti toliau įjungtos rodyklės nurodyta kryptimi, jeigu sustojęs jis sutrukdytų kitų ta pačia juosta važiuojančių paskui jį transporto priemonių eismui.
207. Esant draudžiamajam šviesoforo ar reguliuotojo signalui, vairuotojas privalo sustoti prieš „Stop“ liniją, o jeigu jos nėra – prieš šviesoforą, kertamą važiuojamąją dalį, pėsčiųjų perėją taip, kad nekliudytų transporto ir pėsčiųjų eismui.
208. Vairuotojui, kuris užsidegus geltonam šviesoforo signalui arba reguliuotojui pakėlus ranką aukštyn galėtų sustoti šių taisyklių 207 punkte nurodytose vietose tik staigiai stabdydamas, leidžiama važiuoti toliau.
209. Vairuotojas privalo vadovautis reguliuotojo signalais bei nurodymais net ir tuo atveju, jeigu jie prieštarautų šviesoforo signalams, kelio ženklams ir ženklinimo linijoms.
210. Kai eismas reguliuojamas šviesoforu, vairuotojas privalo vadovautis šviesoforo signalais, kad ir kokie būtų važiavimo pirmenybę nurodantys kelio ženklai. Jeigu šviesoforas išjungtas arba įjungtas geltonas mirksintis jo signalas, vairuotojas turi vadovautis kelio ženklais.
XVII. Sustojimas ir stovėjimas
| |185. Sustoti ir stovėti transporto priemonėms leidžiama dešinėje kelio pusėje, kuo dešiniau kelkraštyje, o jeigu jo nėra – važiuojamosios dalies pakraštyje.
186. Gyvenvietėse sustoti ir stovėti leidžiama ir kairėje pusėje vienos krypties eismo keliuose, taip pat keliuose, kuriuose yra po vieną kiekvienos krypties eismo juostą.
187. Neapšviestuose kelių ruožuose tamsiu paros metu arba esant blogam matomumui leidžiama stovėti tik stovėjimo aikštelėse arba už kelio ribų.
188. Transporto priemonėms sustoti ir stovėti važiuojamojoje dalyje leidžiama viena eile.
189. Motociklus be priekabos, mopedus ir dviračius leidžiama statyti dviem eilėmis, jeigu tai nekliudo eismui.
190. Statyti transporto priemonę kampu į važiuojamosios dalies kraštą galima tik ten, kur tai leidžia stovėjimo būdą nurodantys ženklai ir (arba) važiuojamosios dalies ženklinimas.
191. Vairuotojas gali pasitraukti iš savo vietos arba palikti transporto priemonę tik pasirūpinęs, kad ji savaime nepradėtų riedėti ar ja nepasinaudotų kiti asmenys.
192. Draudžiama atidaryti sustojusios transporto priemonės dureles, jeigu tai kelia pavojų arba kliudo kitiems eismo dalyviams.
193. Sustoti ir stovėti draudžiama:
193.1. geležinkelių pervažose ir 50 m atstumu nuo jų;
193.2. skiriamojoje, greitėjimo ir lėtėjimo juostose;
193.3. ant tiltų, viadukų, estakadų ir po jais, taip pat tuneliuose;
193.4. pėsčiųjų perėjose ir arčiau kaip 5 m atstumu prieš jas;
193.5. ant šaligatvio, vejos (išskyrus tuos atvejus, kai ten stovėti leidžia stovėjimo būdą nurodantys ženklai);
193.6. ant pėsčiųjų ar dviračių tako, taip pat arčiau kaip 5 m atstumu prieš važiuojamosios dalies susikirtimą su pėsčiųjų ar (ir) dviračių taku;
193.7. ten, kur tarp sustojusios transporto priemonės ir ištisinės ženklinimo linijos (bortelio) mažesnis kaip 3 m atstumas;
193.8. važiuojamųjų dalių sankirtoje ir arčiau kaip 5 m atstumu nuo jos, išskyrus tą pusę, kuri yra priešais šoninį kelią trišalėse sankryžose su ištisine ženklinimo linija arba skiriamąja juosta;193.9. maršrutinio transporto sustojimo aikštelėse ir arčiau kaip 15 m atstumu nuo jų (kai aikštelės nėra – arčiau kaip 15 m atstumu nuo stotelės ženklo) arba arčiau kaip 15 m atstumu nuo taksi stotelės ženklo, jeigu tai kliudytų maršrutinio transporto ar taksi eismui;
193.10. ten, kur sustojusi transporto priemonė užstotų kitiems vairuotojams šviesoforo signalus ar kelio ženklus arba kliudytų kitų transporto priemonių ar pėsčiųjų eismui;
193.11. ne gyvenvietėse, kur bent viena kryptimi kelias matomas mažiau kaip 100 m atstumu, įkalnėje arba nuokalnėje;
193.12. gyvenvietėse, kur bent viena kryptimi kelias matomas mažiau kaip 50 m atstumu, įkalnėje arba nuokalnėje;“.
193.13. ant užbrūkšniuotų plotų, žyminčių nukreipimo saleles.
194. Priverstinai sustojęs ten, kur sustoti (stovėti) draudžiama, vairuotojas privalo įjungti avarinę šviesos signalizaciją (pastatyti avarinio sustojimo ženklą), kaip numatyta šių taisyklių 137 punkte, ir kuo skubiau pašalinti transporto priemonę nuo kelio.
195. Greta skiriamuoju ženklu „Neįgalusis“ pažymėtų transporto priemonių savąją transporto priemonę vairuotojas privalo pastatyti taip, kad netrukdytų įlipti (išlipti) neįgaliesiems.
leer más...
186. Gyvenvietėse sustoti ir stovėti leidžiama ir kairėje pusėje vienos krypties eismo keliuose, taip pat keliuose, kuriuose yra po vieną kiekvienos krypties eismo juostą.
187. Neapšviestuose kelių ruožuose tamsiu paros metu arba esant blogam matomumui leidžiama stovėti tik stovėjimo aikštelėse arba už kelio ribų.
188. Transporto priemonėms sustoti ir stovėti važiuojamojoje dalyje leidžiama viena eile.
189. Motociklus be priekabos, mopedus ir dviračius leidžiama statyti dviem eilėmis, jeigu tai nekliudo eismui.
190. Statyti transporto priemonę kampu į važiuojamosios dalies kraštą galima tik ten, kur tai leidžia stovėjimo būdą nurodantys ženklai ir (arba) važiuojamosios dalies ženklinimas.
191. Vairuotojas gali pasitraukti iš savo vietos arba palikti transporto priemonę tik pasirūpinęs, kad ji savaime nepradėtų riedėti ar ja nepasinaudotų kiti asmenys.
192. Draudžiama atidaryti sustojusios transporto priemonės dureles, jeigu tai kelia pavojų arba kliudo kitiems eismo dalyviams.
193. Sustoti ir stovėti draudžiama:
193.1. geležinkelių pervažose ir 50 m atstumu nuo jų;
193.2. skiriamojoje, greitėjimo ir lėtėjimo juostose;
193.3. ant tiltų, viadukų, estakadų ir po jais, taip pat tuneliuose;
193.4. pėsčiųjų perėjose ir arčiau kaip 5 m atstumu prieš jas;
193.5. ant šaligatvio, vejos (išskyrus tuos atvejus, kai ten stovėti leidžia stovėjimo būdą nurodantys ženklai);
193.6. ant pėsčiųjų ar dviračių tako, taip pat arčiau kaip 5 m atstumu prieš važiuojamosios dalies susikirtimą su pėsčiųjų ar (ir) dviračių taku;
193.7. ten, kur tarp sustojusios transporto priemonės ir ištisinės ženklinimo linijos (bortelio) mažesnis kaip 3 m atstumas;
193.8. važiuojamųjų dalių sankirtoje ir arčiau kaip 5 m atstumu nuo jos, išskyrus tą pusę, kuri yra priešais šoninį kelią trišalėse sankryžose su ištisine ženklinimo linija arba skiriamąja juosta;193.9. maršrutinio transporto sustojimo aikštelėse ir arčiau kaip 15 m atstumu nuo jų (kai aikštelės nėra – arčiau kaip 15 m atstumu nuo stotelės ženklo) arba arčiau kaip 15 m atstumu nuo taksi stotelės ženklo, jeigu tai kliudytų maršrutinio transporto ar taksi eismui;
193.10. ten, kur sustojusi transporto priemonė užstotų kitiems vairuotojams šviesoforo signalus ar kelio ženklus arba kliudytų kitų transporto priemonių ar pėsčiųjų eismui;
193.11. ne gyvenvietėse, kur bent viena kryptimi kelias matomas mažiau kaip 100 m atstumu, įkalnėje arba nuokalnėje;
193.12. gyvenvietėse, kur bent viena kryptimi kelias matomas mažiau kaip 50 m atstumu, įkalnėje arba nuokalnėje;“.
193.13. ant užbrūkšniuotų plotų, žyminčių nukreipimo saleles.
194. Priverstinai sustojęs ten, kur sustoti (stovėti) draudžiama, vairuotojas privalo įjungti avarinę šviesos signalizaciją (pastatyti avarinio sustojimo ženklą), kaip numatyta šių taisyklių 137 punkte, ir kuo skubiau pašalinti transporto priemonę nuo kelio.
195. Greta skiriamuoju ženklu „Neįgalusis“ pažymėtų transporto priemonių savąją transporto priemonę vairuotojas privalo pastatyti taip, kad netrukdytų įlipti (išlipti) neįgaliesiems.
XVI. Lenkimas
| |180. Prieš pradėdamas lenkti, vairuotojas privalo įsitikinti, kad:
180.1. nė vienas iš važiuojančių paskui jį vairuotojų, kuriems galėtų būti sukliudyta, nepradėjo lenkti;
180.2. transporto priemonės, važiuojančios priekyje ta pačia juosta, vairuotojas nerodo kairiojo posūkio signalo;
180.3. lenkimui būtina juostos atkarpa yra laisva ir nebus kliudoma priešpriešiais atvažiuojančioms transporto priemonėms;
180.4. baigdamas lenkti, jis galės grįžti į savo juostą, nesukliudydamas lenkiamai transporto priemonei.
181. Jeigu priekyje važiuojantis vairuotojas rodo kairįjį posūkio signalą ir yra persirikiavęs posūkiui į kairę (apsisukimui), važiuojantysis paskui jį privalo apvažiuoti sukančią transporto priemonę iš dešinės arba palaukti, kol priekyje važiuojantis vairuotojas atlaisvins važiuojamąją juostą.
182. Lenkiamos transporto priemonės vairuotojui draudžiama trukdyti aplenkti didinant važiavimo greitį arba kitais veiksmais.
183. Jeigu su priešais važiuojančia transporto priemone prasilenkti sunku, kelią privalo duoti vairuotojas, kurio pusėje yra kliūtis. Nuokalnėse, pažymėtose atitinkamais ženklais, esant kliūčiai, kelią privalo duoti žemyn važiuojančios transporto priemonės vairuotojas.
184. Lenkti draudžiama:
184.1. sankryžose, išskyrus lenkimą pagrindiniame kelyje;
184.2. geležinkelio pervažose ir likus 100 m atstumui iki jų;
184.3. kelių ruožuose, kur blogai matomas kelias;
184.4. pėsčiųjų perėjose;
184.5. vietose, kur važiavimo kryptimi yra daugiau kaip viena eismo juosta.
leer más...
180.1. nė vienas iš važiuojančių paskui jį vairuotojų, kuriems galėtų būti sukliudyta, nepradėjo lenkti;
180.2. transporto priemonės, važiuojančios priekyje ta pačia juosta, vairuotojas nerodo kairiojo posūkio signalo;
180.3. lenkimui būtina juostos atkarpa yra laisva ir nebus kliudoma priešpriešiais atvažiuojančioms transporto priemonėms;
180.4. baigdamas lenkti, jis galės grįžti į savo juostą, nesukliudydamas lenkiamai transporto priemonei.
181. Jeigu priekyje važiuojantis vairuotojas rodo kairįjį posūkio signalą ir yra persirikiavęs posūkiui į kairę (apsisukimui), važiuojantysis paskui jį privalo apvažiuoti sukančią transporto priemonę iš dešinės arba palaukti, kol priekyje važiuojantis vairuotojas atlaisvins važiuojamąją juostą.
182. Lenkiamos transporto priemonės vairuotojui draudžiama trukdyti aplenkti didinant važiavimo greitį arba kitais veiksmais.
183. Jeigu su priešais važiuojančia transporto priemone prasilenkti sunku, kelią privalo duoti vairuotojas, kurio pusėje yra kliūtis. Nuokalnėse, pažymėtose atitinkamais ženklais, esant kliūčiai, kelią privalo duoti žemyn važiuojančios transporto priemonės vairuotojas.
184. Lenkti draudžiama:
184.1. sankryžose, išskyrus lenkimą pagrindiniame kelyje;
184.2. geležinkelio pervažose ir likus 100 m atstumui iki jų;
184.3. kelių ruožuose, kur blogai matomas kelias;
184.4. pėsčiųjų perėjose;
184.5. vietose, kur važiavimo kryptimi yra daugiau kaip viena eismo juosta.
XV. Važiavimo greitis
| |172. Vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino greičio. Pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties. Jis turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas.
173. Jeigu atsirado kliūtis ar iškilo grėsmė eismo saugumui, vairuotojas (jeigu jis gali tai pastebėti) privalo sulėtinti greitį, net visiškai sustabdyti transporto priemonę arba apvažiuoti kliūtį nesukeldamas pavojaus kitiems eismo dalyviams.
174. Gyvenvietėse visoms transporto priemonėms leidžiama važiuoti ne didesniu kaip 50 km/h greičiu.
175. Ne gyvenvietėse leidžiama važiuoti:
175.1. lengvaisiais automobiliais automagistralėse nuo balandžio 1 d. iki lapkričio 1 d. – ne didesniu kaip 130 km/h greičiu, nuo lapkričio 1 d. iki balandžio 1 d. – ne didesniu kaip 110 km/h greičiu, greitkeliuose nuo balandžio 1 d. iki lapkričio 1 d. – ne didesniu kaip 110 km/h greičiu, nuo lapkričio 1 d. iki balandžio 1 d. – ne didesniu kaip 100 km/h greičiu, keliuose su asfalto ar betono danga – ne didesniu kaip 90 km/h greičiu, kituose keliuose – ne didesniu kaip 70 km/h greičiu;
175.2. motociklais, krovininiais automobiliais, kurių leidžiama maksimali masė ne didesnė kaip 3,5 t, automagistralėse – ne didesniu kaip 110 km/h greičiu, greitkeliuose – ne didesniu kaip 100 km/h greičiu, keliuose su asfalto ar betono danga – ne didesniu kaip 90 km/h greičiu, kituose keliuose – ne didesniu kaip 70 km/h greičiu;
175.3. autobusais automagistralėse – ne didesniu kaip 100 km/h greičiu, greitkeliuose – ne didesniu kaip 90 km/h greičiu, keliuose su asfalto ar betono danga – ne didesniu kaip 80 km/h greičiu, kituose keliuose – ne didesniu kaip 70 km/h greičiu;
175.4. krovininiais automobiliais (iš jų ir transporto priemonių junginiais), kurių leidžiama maksimali masė didesnė kaip 3,5 t, autobusais su priekabomis automagistralėse – ne didesniu kaip 90 km/h greičiu, greitkeliuose – ne didesniu kaip 80 km/h greičiu, keliuose su asfalto ar betono danga – ne didesniu kaip 80 km/h greičiu, kituose keliuose – ne didesniu kaip 70 km/h greičiu;
175.5. lengvaisiais automobiliais ir krovininiais automobiliais, kurių leidžiama maksimali masė ne didesnė kaip 3,5 t su priekabomis, – ištisus metus ne didesniu kaip 90 km/h greičiu;
175.6. mokykliniais autobusais, krovininiais automobiliais vežant žmones, velkant motorines transporto priemones – ne didesniu kaip 70 km/h greičiu (velkant lanksčia vilktimi – ne didesniu kaip 50 km/h greičiu).
176. Transporto priemonėms (jų junginiams), kurių matmenys (su kroviniu ar be jo) viršija Susisiekimo ministerijos nustatytus maksimalius leidžiamus dydžius, leidžiama važiuoti ne didesniu kaip 50 km/h greičiu (jeigu išduotame leidime nenurodyta kitaip).
177. Kelių ruožuose, kur eismo sąlygos leidžia saugiai važiuoti greičiau, policijos ir kelio savininko sprendimu maksimalus leidžiamas greitis gali būti padidintas pastačius atitinkamus kelio ženklus.
178. Neturintiems 2 metų vairavimo stažo vairuotojams, taip pat asmenims, kurie mokosi vairuoti, leidžiama važiuoti automagistralėse ir greitkeliuose ne didesniu kaip 90 km/h greičiu, kituose keliuose – ne didesniu kaip 70 km/h greičiu.
179. Vairuotojui draudžiama:
179.1. viršyti transporto priemonės gamintojo nurodytą maksimalų greitį;
179.2. viršyti greitį, kuris nurodytas transporto priemonės greičio ribojimo skiriamajame ženkle;
179.3. važiuoti be reikalo pernelyg lėtai, trukdant normalų kitų transporto priemonių eismą;
179.4. staigiai stabdyti, jeigu tai nebūtina eismo saugumui.
leer más...
173. Jeigu atsirado kliūtis ar iškilo grėsmė eismo saugumui, vairuotojas (jeigu jis gali tai pastebėti) privalo sulėtinti greitį, net visiškai sustabdyti transporto priemonę arba apvažiuoti kliūtį nesukeldamas pavojaus kitiems eismo dalyviams.
174. Gyvenvietėse visoms transporto priemonėms leidžiama važiuoti ne didesniu kaip 50 km/h greičiu.
175. Ne gyvenvietėse leidžiama važiuoti:
175.1. lengvaisiais automobiliais automagistralėse nuo balandžio 1 d. iki lapkričio 1 d. – ne didesniu kaip 130 km/h greičiu, nuo lapkričio 1 d. iki balandžio 1 d. – ne didesniu kaip 110 km/h greičiu, greitkeliuose nuo balandžio 1 d. iki lapkričio 1 d. – ne didesniu kaip 110 km/h greičiu, nuo lapkričio 1 d. iki balandžio 1 d. – ne didesniu kaip 100 km/h greičiu, keliuose su asfalto ar betono danga – ne didesniu kaip 90 km/h greičiu, kituose keliuose – ne didesniu kaip 70 km/h greičiu;
175.2. motociklais, krovininiais automobiliais, kurių leidžiama maksimali masė ne didesnė kaip 3,5 t, automagistralėse – ne didesniu kaip 110 km/h greičiu, greitkeliuose – ne didesniu kaip 100 km/h greičiu, keliuose su asfalto ar betono danga – ne didesniu kaip 90 km/h greičiu, kituose keliuose – ne didesniu kaip 70 km/h greičiu;
175.3. autobusais automagistralėse – ne didesniu kaip 100 km/h greičiu, greitkeliuose – ne didesniu kaip 90 km/h greičiu, keliuose su asfalto ar betono danga – ne didesniu kaip 80 km/h greičiu, kituose keliuose – ne didesniu kaip 70 km/h greičiu;
175.4. krovininiais automobiliais (iš jų ir transporto priemonių junginiais), kurių leidžiama maksimali masė didesnė kaip 3,5 t, autobusais su priekabomis automagistralėse – ne didesniu kaip 90 km/h greičiu, greitkeliuose – ne didesniu kaip 80 km/h greičiu, keliuose su asfalto ar betono danga – ne didesniu kaip 80 km/h greičiu, kituose keliuose – ne didesniu kaip 70 km/h greičiu;
175.5. lengvaisiais automobiliais ir krovininiais automobiliais, kurių leidžiama maksimali masė ne didesnė kaip 3,5 t su priekabomis, – ištisus metus ne didesniu kaip 90 km/h greičiu;
175.6. mokykliniais autobusais, krovininiais automobiliais vežant žmones, velkant motorines transporto priemones – ne didesniu kaip 70 km/h greičiu (velkant lanksčia vilktimi – ne didesniu kaip 50 km/h greičiu).
176. Transporto priemonėms (jų junginiams), kurių matmenys (su kroviniu ar be jo) viršija Susisiekimo ministerijos nustatytus maksimalius leidžiamus dydžius, leidžiama važiuoti ne didesniu kaip 50 km/h greičiu (jeigu išduotame leidime nenurodyta kitaip).
177. Kelių ruožuose, kur eismo sąlygos leidžia saugiai važiuoti greičiau, policijos ir kelio savininko sprendimu maksimalus leidžiamas greitis gali būti padidintas pastačius atitinkamus kelio ženklus.
178. Neturintiems 2 metų vairavimo stažo vairuotojams, taip pat asmenims, kurie mokosi vairuoti, leidžiama važiuoti automagistralėse ir greitkeliuose ne didesniu kaip 90 km/h greičiu, kituose keliuose – ne didesniu kaip 70 km/h greičiu.
179. Vairuotojui draudžiama:
179.1. viršyti transporto priemonės gamintojo nurodytą maksimalų greitį;
179.2. viršyti greitį, kuris nurodytas transporto priemonės greičio ribojimo skiriamajame ženkle;
179.3. važiuoti be reikalo pernelyg lėtai, trukdant normalų kitų transporto priemonių eismą;
179.4. staigiai stabdyti, jeigu tai nebūtina eismo saugumui.
XIV. Transporto priemonių išsidėstymas kelyje
| |161. Jeigu kelio važiuojamoji dalis ženklinimo linijomis ir (arba) kelio ženklais suskirstyta į eismo juostas, transporto priemonės turi važiuoti šiomis juostomis. Užvažiuoti ant brūkšninių ženklinimo linijų leidžiama tik persirikiuojant į kitą eismo juostą, kirsti ištisines ženklinimo linijas leidžiama tik šių taisyklių 2 priede nurodytais atvejais. Esant ištisinei ženklinimo linijai (viengubai ar dvigubai), skiriančiai priešingų krypčių eismo juostas, vairuotojas privalo važiuoti dešiniau nuo jos.
162. Dvipusio eismo kelyje iš keturių ir daugiau juostų arba kelyje su skiriamąja juosta draudžiama įvažiuoti į priešingos krypties eismui skirtą kelio pusę, važiuoti skiriamąja juosta arba ją pervažiuoti.
163. Dvipusio eismo keliuose iš trijų juostų leidžiama įvažiuoti į vidurinę juostą tik lenkiant, apvažiuojant kliūtį, sukant į kairę arba apsisukant. Draudžiama įvažiuoti į kraštinę važiuojamosios dalies juostą, skirtą eismui priešinga kryptimi.
164. Vairuotojas privalo važiuoti kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto.
165. Krovininiais automobiliais, kurių leidžiama maksimali masė didesnė kaip 3,5 t, draudžiama važiuoti toliau nuo važiuojamosios dalies krašto negu antrąja eismo juosta, išskyrus atvejus, kai jiems reikia sukti į kairę, apsisukti, apvažiuoti kliūtį, sustoti (stovėti) vienpusio eismo kelyje.
166. Ne gyvenvietėse vairuotojai, vairuojantys transporto priemones, kurių greitis neturi viršyti 40 km/h, taip pat transporto priemones, kurių bendras ilgis – daugiau kaip 7 m, turi laikytis tokio atstumo nuo priekyje važiuojančios transporto priemonės, kad juos lenkiančios transporto priemonės netrukdomos galėtų persirikiuoti į dešinę kelio pusę. Reikalavimas negalioja, jeigu vairuotojas pats rengiasi lenkti, taip pat esant judriam eismui.
167. Transporto priemonės, kurių konstrukcinis greitis negali būti didesnis kaip 40 km/h arba kurios dėl techninių priežasčių negali pasiekti tokio greičio, turi važiuoti tik kraštine dešine juosta, išskyrus atvejus, kai jos lenkia, apvažiuoja, persirikiuoja arba sustoja vienpusio eismo kelyje krovinio krauti.
168. (Neteko galios)
169. Draudžiama važiuoti veja, šaligatviu, pėsčiųjų taku arba užvažiuoti ant jų, išskyrus atvejus, kai užvažiuoti ant šaligatvio krašto leidžia stovėjimo būdą nurodantys ženklai.
170. Draudžiama apvažiuoti ta pačia kryptimi važiuojančias transporto priemones iš dešinės (išskyrus leistiną sukančių į kairę, apsisukančių transporto priemonių apvažiavimą iš dešinės) važiuojant kelkraščiu, lėtėjimo ar greitėjimo juosta, jeigu kelio ženklai ir ženklinimas nenumato kitaip.
171. Draudžiama apvažiuoti ta pačia kryptimi važiuojančias transporto priemones iš dešinės (išskyrus leistiną sukančių į kairę, apsisukančių transporto priemonių apvažiavimą iš dešinės) važiuojant kelkraščiu, lėtėjimo ar greitėjimo juosta, jeigu kelio ženklai ir ženklinimas nenumato kitaip.
leer más...
162. Dvipusio eismo kelyje iš keturių ir daugiau juostų arba kelyje su skiriamąja juosta draudžiama įvažiuoti į priešingos krypties eismui skirtą kelio pusę, važiuoti skiriamąja juosta arba ją pervažiuoti.
163. Dvipusio eismo keliuose iš trijų juostų leidžiama įvažiuoti į vidurinę juostą tik lenkiant, apvažiuojant kliūtį, sukant į kairę arba apsisukant. Draudžiama įvažiuoti į kraštinę važiuojamosios dalies juostą, skirtą eismui priešinga kryptimi.
164. Vairuotojas privalo važiuoti kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto.
165. Krovininiais automobiliais, kurių leidžiama maksimali masė didesnė kaip 3,5 t, draudžiama važiuoti toliau nuo važiuojamosios dalies krašto negu antrąja eismo juosta, išskyrus atvejus, kai jiems reikia sukti į kairę, apsisukti, apvažiuoti kliūtį, sustoti (stovėti) vienpusio eismo kelyje.
166. Ne gyvenvietėse vairuotojai, vairuojantys transporto priemones, kurių greitis neturi viršyti 40 km/h, taip pat transporto priemones, kurių bendras ilgis – daugiau kaip 7 m, turi laikytis tokio atstumo nuo priekyje važiuojančios transporto priemonės, kad juos lenkiančios transporto priemonės netrukdomos galėtų persirikiuoti į dešinę kelio pusę. Reikalavimas negalioja, jeigu vairuotojas pats rengiasi lenkti, taip pat esant judriam eismui.
167. Transporto priemonės, kurių konstrukcinis greitis negali būti didesnis kaip 40 km/h arba kurios dėl techninių priežasčių negali pasiekti tokio greičio, turi važiuoti tik kraštine dešine juosta, išskyrus atvejus, kai jos lenkia, apvažiuoja, persirikiuoja arba sustoja vienpusio eismo kelyje krovinio krauti.
168. (Neteko galios)
169. Draudžiama važiuoti veja, šaligatviu, pėsčiųjų taku arba užvažiuoti ant jų, išskyrus atvejus, kai užvažiuoti ant šaligatvio krašto leidžia stovėjimo būdą nurodantys ženklai.
170. Draudžiama apvažiuoti ta pačia kryptimi važiuojančias transporto priemones iš dešinės (išskyrus leistiną sukančių į kairę, apsisukančių transporto priemonių apvažiavimą iš dešinės) važiuojant kelkraščiu, lėtėjimo ar greitėjimo juosta, jeigu kelio ženklai ir ženklinimas nenumato kitaip.
171. Draudžiama apvažiuoti ta pačia kryptimi važiuojančias transporto priemones iš dešinės (išskyrus leistiną sukančių į kairę, apsisukančių transporto priemonių apvažiavimą iš dešinės) važiuojant kelkraščiu, lėtėjimo ar greitėjimo juosta, jeigu kelio ženklai ir ženklinimas nenumato kitaip.
XIII. Važiavimo pradžia ir manevravimas
| |144. Eismas Lietuvos Respublikoje vyksta dešine kelio puse. Priešingų krypčių eismą važiuojamojoje dalyje, jeigu nėra kitaip nustatančių kelio ženklų ar ženklinimo, skiria menamoji išilginė važiuojamosios dalies ašis.
145. Prieš pradėdamas važiuoti, prieš persirikiuodamas ir kitaip keisdamas važiavimo kryptį, vairuotojas privalo įsitikinti, kad tai daryti saugu, ir duoti kelią (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams.
146. Įvažiuodamas į kelią iš esančių šalia jo teritorijų, vairuotojas privalo duoti kelią juo važiuojančioms transporto priemonėms.
147. Išvažiuodamas iš kelio, vairuotojas privalo duoti kelią juo važiuojančioms transporto priemonėms, kurių judėjimo kryptį jis kerta.
148. Persirikiuodamas vairuotojas privalo duoti kelią transporto priemonėms, važiuojančioms gretima juosta ta pačia kryptimi. Jeigu ta pačia kryptimi važiuojančios transporto priemonės persirikiuoja kartu, vairuotojas privalo duoti kelią dešinėje esančiai transporto priemonei.
149. Jeigu kelyje, kuriame yra dvi (ar daugiau) tos pačios krypties eismo juostos, vienoje iš jų eismas yra negalimas ir susidarė transporto priemonių eilė, kiekvienas gretima juosta važiuojantis vairuotojas privalo leisti vienai transporto priemonei (pirmajai iš susidariusios eilės) persirikiuoti į jo užimamą juostą. Persirikiuojantysis privalo įsitikinti, kad jam duoda kelią.
150. Prieš sukdamas į dešinę, į kairę arba apsisukdamas (išskyrus posūkį į sankryžą, kurioje eismas vyksta ratu) vairuotojas privalo iš anksto pasitraukti prie pat važiuojamosios dalies, skirtos važiuoti ta kryptimi, atitinkamo krašto. Kelio ženklai ir (arba) ženklinimo linijos gali šį reikalavimą pakeisti.
151. Kai dėl savo gabaritų ar kitų priežasčių transporto priemonė negali pasukti (apsisukti) iš kraštinės padėties, sukti leidžiama ir ne nuo važiuojamosios dalies krašto, jeigu tai nesukliudys kitoms transporto priemonėms ir nesukels pavojaus kitiems eismo dalyviams.
152. Reikia sukti taip, kad įvažiuodama į važiuojamųjų dalių sankirtą ir išvažiuodama iš jos transporto priemonė neatsidurtų priešpriešinio eismo juostoje. Jeigu sukti leidžiama keliomis eilėmis, vairuotojas privalo sukti taip, kad nekliudytų sukančiajam gretima eile.
153. Sukdamas į kairę (apsisukdamas) ne sankryžoje, vairuotojas privalo duoti kelią priešinga kryptimi važiuojančioms, o vietose, kur važiavimo kryptimi yra ne daugiau kaip viena eismo juosta, – ir jį lenkiančioms transporto priemonėms.
154. Jeigu eismas labai intensyvus ir visos juostos užimtos, keisti važiavimo juostą leidžiama tik prireikus pasukti, apsisukti ar sustoti.
155. Jeigu yra lėtėjimo juosta, ketinantis sukti vairuotojas privalo iš anksto persirikiuoti į šią juostą ir lėtinti greitį tik joje.
156. Jeigu yra greitėjimo juosta, skirta įvažiuoti į kelią, vairuotojas privalo važiuoti ja ir įsilieti į transporto srautą, duodamas kelią juo važiuojančioms transporto priemonėms.
157. Kur kas lėčiau už leidžiamą didžiausią greitį važiuojantis vairuotojas (išskyrus tuos atvejus, kai jis suka į kairę arba apsisuka) privalo praleisti paskui jį greičiau važiuojančias transporto priemones, pasitraukdamas kuo labiau į dešinę. Lėtaeigės ar didelių gabaritų transporto priemonės vairuotojas prireikus privalo sustoti ir praleisti už jos susikaupusias transporto priemones.
158. Važiuodamas atbulas, vairuotojas privalo duoti kelią kitiems eismo dalyviams.
159. Kai transporto priemonių važiavimo trajektorijos kertasi, o važiavimo tvarka šiose taisyklėse neaptarta, kelią privalo duoti vairuotojas, kuriam transporto priemonė artėja iš dešinės.
160. Apsisukti draudžiama:
160.1. pėsčiųjų perėjose;
160.2. geležinkelių pervažose;
160.3. tuneliuose;
160.4. ant tiltų, estakadų, viadukų ir po jais;
160.5. vietose, kur kelio matomumas bent viena kryptimi mažesnis kaip 100 metrų;
160.6. keliuose su skiriamąja juosta, išskyrus tam įrengtas ir kelio ženklais bei ženklinimu pažymėtas apsisukimo vietas.
leer más...
145. Prieš pradėdamas važiuoti, prieš persirikiuodamas ir kitaip keisdamas važiavimo kryptį, vairuotojas privalo įsitikinti, kad tai daryti saugu, ir duoti kelią (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams.
146. Įvažiuodamas į kelią iš esančių šalia jo teritorijų, vairuotojas privalo duoti kelią juo važiuojančioms transporto priemonėms.
147. Išvažiuodamas iš kelio, vairuotojas privalo duoti kelią juo važiuojančioms transporto priemonėms, kurių judėjimo kryptį jis kerta.
148. Persirikiuodamas vairuotojas privalo duoti kelią transporto priemonėms, važiuojančioms gretima juosta ta pačia kryptimi. Jeigu ta pačia kryptimi važiuojančios transporto priemonės persirikiuoja kartu, vairuotojas privalo duoti kelią dešinėje esančiai transporto priemonei.
149. Jeigu kelyje, kuriame yra dvi (ar daugiau) tos pačios krypties eismo juostos, vienoje iš jų eismas yra negalimas ir susidarė transporto priemonių eilė, kiekvienas gretima juosta važiuojantis vairuotojas privalo leisti vienai transporto priemonei (pirmajai iš susidariusios eilės) persirikiuoti į jo užimamą juostą. Persirikiuojantysis privalo įsitikinti, kad jam duoda kelią.
150. Prieš sukdamas į dešinę, į kairę arba apsisukdamas (išskyrus posūkį į sankryžą, kurioje eismas vyksta ratu) vairuotojas privalo iš anksto pasitraukti prie pat važiuojamosios dalies, skirtos važiuoti ta kryptimi, atitinkamo krašto. Kelio ženklai ir (arba) ženklinimo linijos gali šį reikalavimą pakeisti.
151. Kai dėl savo gabaritų ar kitų priežasčių transporto priemonė negali pasukti (apsisukti) iš kraštinės padėties, sukti leidžiama ir ne nuo važiuojamosios dalies krašto, jeigu tai nesukliudys kitoms transporto priemonėms ir nesukels pavojaus kitiems eismo dalyviams.
152. Reikia sukti taip, kad įvažiuodama į važiuojamųjų dalių sankirtą ir išvažiuodama iš jos transporto priemonė neatsidurtų priešpriešinio eismo juostoje. Jeigu sukti leidžiama keliomis eilėmis, vairuotojas privalo sukti taip, kad nekliudytų sukančiajam gretima eile.
153. Sukdamas į kairę (apsisukdamas) ne sankryžoje, vairuotojas privalo duoti kelią priešinga kryptimi važiuojančioms, o vietose, kur važiavimo kryptimi yra ne daugiau kaip viena eismo juosta, – ir jį lenkiančioms transporto priemonėms.
154. Jeigu eismas labai intensyvus ir visos juostos užimtos, keisti važiavimo juostą leidžiama tik prireikus pasukti, apsisukti ar sustoti.
155. Jeigu yra lėtėjimo juosta, ketinantis sukti vairuotojas privalo iš anksto persirikiuoti į šią juostą ir lėtinti greitį tik joje.
156. Jeigu yra greitėjimo juosta, skirta įvažiuoti į kelią, vairuotojas privalo važiuoti ja ir įsilieti į transporto srautą, duodamas kelią juo važiuojančioms transporto priemonėms.
157. Kur kas lėčiau už leidžiamą didžiausią greitį važiuojantis vairuotojas (išskyrus tuos atvejus, kai jis suka į kairę arba apsisuka) privalo praleisti paskui jį greičiau važiuojančias transporto priemones, pasitraukdamas kuo labiau į dešinę. Lėtaeigės ar didelių gabaritų transporto priemonės vairuotojas prireikus privalo sustoti ir praleisti už jos susikaupusias transporto priemones.
158. Važiuodamas atbulas, vairuotojas privalo duoti kelią kitiems eismo dalyviams.
159. Kai transporto priemonių važiavimo trajektorijos kertasi, o važiavimo tvarka šiose taisyklėse neaptarta, kelią privalo duoti vairuotojas, kuriam transporto priemonė artėja iš dešinės.
160. Apsisukti draudžiama:
160.1. pėsčiųjų perėjose;
160.2. geležinkelių pervažose;
160.3. tuneliuose;
160.4. ant tiltų, estakadų, viadukų ir po jais;
160.5. vietose, kur kelio matomumas bent viena kryptimi mažesnis kaip 100 metrų;
160.6. keliuose su skiriamąja juosta, išskyrus tam įrengtas ir kelio ženklais bei ženklinimu pažymėtas apsisukimo vietas.
XII. Šviesos prietaisų naudojimas
| |138. Tamsiu paros metu motorinių transporto priemonių ir mopedų vairuotojai privalo važiuoti keliais su įjungtomis artimosiomis arba tolimosiomis žibintų šviesomis.
139. Tamsiu paros metu arba esant blogam matomumui tolimosios žibintų šviesos turi būti perjungtos į artimąsias:
139.1. gyvenvietėse esančiuose apšviestuose keliuose;
139.2. likus iki priešpriešiais atvažiuojančios transporto priemonės ne mažiau kaip 150 m atstumui;
139.3. kitais atvejais, kai tolimosios žibintų šviesos gali akinti vairuotojus (net ir važiuojančius ta pačia kryptimi) arba kai priešpriešiais atvažiuojantis vairuotojas duoda signalą perjunginėdamas šviesas.
140. Akinamas vairuotojas privalo įjungti avarinę šviesos signalizaciją ir neįvažiuodamas į kitą eismo juostą sulėtinti greitį, prireikus – ir sustoti.
141. Šviesiu paros metu motorinių transporto priemonių ir mopedų vairuotojai privalo važiuoti keliais su įjungtomis artimosiomis žibintų šviesomis.
142. Rūko žibintus leidžiama naudoti tik esant blogam matomumui, o priekinius – ir sugedus priekiniam kairiajam artimųjų šviesų žibintui.
143. Sustojus neapšviestame kelio ruože tamsiu paros metu arba esant blogam matomumui, būtina įjungti motorinės transporto priemonės gabaritines arba stovėjimo šviesas. Jeigu jos sugedusios, turi būti įjungta avarinė šviesos signalizacija arba motorinė transporto priemonė pastatyta už kelio ribų. Jeigu to negalima padaryti, vietą būtina pažymėti taip, kaip numatyta šių taisyklių 137 punkte.
leer más...
139. Tamsiu paros metu arba esant blogam matomumui tolimosios žibintų šviesos turi būti perjungtos į artimąsias:
139.1. gyvenvietėse esančiuose apšviestuose keliuose;
139.2. likus iki priešpriešiais atvažiuojančios transporto priemonės ne mažiau kaip 150 m atstumui;
139.3. kitais atvejais, kai tolimosios žibintų šviesos gali akinti vairuotojus (net ir važiuojančius ta pačia kryptimi) arba kai priešpriešiais atvažiuojantis vairuotojas duoda signalą perjunginėdamas šviesas.
140. Akinamas vairuotojas privalo įjungti avarinę šviesos signalizaciją ir neįvažiuodamas į kitą eismo juostą sulėtinti greitį, prireikus – ir sustoti.
141. Šviesiu paros metu motorinių transporto priemonių ir mopedų vairuotojai privalo važiuoti keliais su įjungtomis artimosiomis žibintų šviesomis.
142. Rūko žibintus leidžiama naudoti tik esant blogam matomumui, o priekinius – ir sugedus priekiniam kairiajam artimųjų šviesų žibintui.
143. Sustojus neapšviestame kelio ruože tamsiu paros metu arba esant blogam matomumui, būtina įjungti motorinės transporto priemonės gabaritines arba stovėjimo šviesas. Jeigu jos sugedusios, turi būti įjungta avarinė šviesos signalizacija arba motorinė transporto priemonė pastatyta už kelio ribų. Jeigu to negalima padaryti, vietą būtina pažymėti taip, kaip numatyta šių taisyklių 137 punkte.
Užsisakykite:
Pranešimai (Atom)
